Paráchu Irietarhu, uénikua.
(uékani juchári Echérini)

Engari exépirhinga juchíti tsípikuani tsípimuntani
Engari exépiringa p’inaskuarhekua juchíti míndakuani
Engari exépiringa juchíti k’eri tsípikuani
Engari exépiringa juchíti auánda ambanints’kuarhu.

Chári angátapuecha,
chári uarhíticha ka chári kústakuecha,
p’ikusïndiksï juchíti mintsítarhu piriékuechani

Chári k’uínchikuechani,
chári miseechani ka chári tsíríjperakuechani
marhóasindiksï úni juchíti uenakuani kasïpikuani jingoni.

Gómesïcha, Monroicha ka Bautisteecha
Ka Salapecha, nurítiniri ka tsïtsïkicheri
Sesi újpantasindiksï ka piriésindiksï kústateri jingoni.

¡Jú jé uarháni kústakuani juchíti miskuarhikuecheri
Kústa jé, ambóchati sétimecha
Ka ní jé nintani chári ánimecha ambárhaticha!

Untasti: Mateo Moralisï Gonsálisï.
Paráchu iriétarhu, 1962 Uéxurhini jatíndki.

Soneto a Parácho
(Con cariño a ese girón de mi tierra)

Por si vieras mi alegría sonriente
Por si vieras la quietud de mi alma
Por si vieras mi júbilo en torrente
Por si vieras mi cielo en la calma.

Tus bosques, tus mujeres y tus sones
Arrancan de mi corazón los cantos
Por tus fiestas, tus misas y tus dones
Inspiran mi soneto, tus encantos.

Ya los Gómez, los Monroy y los Bautista
Los Zalapa, de nuríten y azucenas
Se adornan y cantan con el artista.

¡A bailar la música de mis penas
Vibren ya tus guitarras melodiosas
Adiós; a tus almas buenas!

AUTOR: Profesor Mateo Morales González.
Parácho, Michoacán, México. 1967.